Paskola verslui

Kiek Lietuvos gyventojų, dėl sunkmečio likusių bedarbiais, bet turinčių daug savų idėjų, paskutiniu metu galvoja apie savo verslo pradžią? Daugelis tokių, stiprų potencialą ir motyvaciją turinčių žmonių tikrai imtųsi savo verslo idėjų įgyvendinimo būtent dabar, jei ne vienas pagrindinių trukdžių – pinigų, kuriuos galėtų į tą verslo idėją investuoti, trūkumas. Drasesni, labiau linkę rizikuoti lietuviai verslą pradės pasinaudoję paskola verslui. Bet tie, kurie bijo rizikuoti, ir tie kurie tiki, kad šiuo metu bankai taip sugriežtino paskolų verslui teikimą, kad tokių paskolų išvis neįmanoma gauti, net nebandys ieškoti galimybės savo verslui finansuoti. Lietuvoje atsirastų daug unikalių, įdomių smulkaus verslo įmonių, jei tik tie savo idėjų turintys žmonės suprastų, kad ir šiuo metu galima gauti paskolą verslui.

Paskola verslui – Galvok kaip bankininkas

Svarbiausia yra galvoti taip, kaip galvoja bankininkai. Toks galvojimas padeda lengviau suprasti ir įvertinti savo verslą ir padeda lengviau gauti paskolą verslui finansuoti. Kaip bankai nusprendžia, ar suteikti paskolą smulkiam verslui? Pradedančiam verslininkui patariama įvertinti savo verslą iš banko perspektyvos, nes tik taip jis pamatys, ar jo verslas yra vertas paskolos verslui. O ką reiškia galvoti taip, kaip galvoja bankininkai? Kodėl toks galvojimas padeda sėkmingai derėtis dėl verslo paskolos? Jei klientas, besikreipiantis į banką dėl paskolos verslui finansuoti, galvos kaip bankininkas, jis sugebės jo verslą vertinantiems bankininkams informaciją patikti rišliai, logiškai ir taip, kad ji iškart atsakys į bankininkų klausimus dar prieš jiems juos uždavus.

Jei asmuo yra suinteresuotas gauti paskolą smulkiam verslui finansuoti, jam naudinga gerai išmanyti keturias pagrindines paskolos paraiškos analizavimo stadijas:

• Paskolos tikslo analizė;
• Paskolos mokėjimo šaltinio analizė;
• Paskolos struktūra;
• Paskolos valdymas.

Paskola verslui – tikslo analizė

Pirmas klausimas, kurį bankininkai užduos naujam verslininkui, kai šis kreipsis į banką dėl paskolos verslui, yra „ Koks yra tikslus prašymas? Ar jis yra pagrįstas, ar atitinka banko keliamus reikalavimus ir nurodymus?“ Kai tik tikslus prašymas yra išsiaiškintas, bankininkas atidžiai tiria, kas iš tiesų privertė asmenį kreiptis į banką dėl paskolos verslui. Pavyzdžiui, jei asmuo kreipiasi į banką dėl paskolos verslui pradėti, bankininkas bando išsiaiškinti, kas sutrukdė jam pirmiausia pačiam susirinkti ar sutaupyti pradinę sumą verslo pradžiai. Gal tai buvo verslo planavimo trūkumas, gal verslininkas planavo verslą pradėti su maža suma, o paskui pasirodė, kad reikės didesnės? Jei verslininkas prašo paskolos jau egzistuojančiam verslui finansuoti, bankininkas analizuoja ne tai, kodėl veslininkui prireikė sumokėti susidariusias skolas, bet kokia yra tų skolų priežastis. Kas nulėmė tokią situaciją įmonėje? Ar tokią buvo galima numatyti, ar ji yra visiškai netikėta? Ar ją lėmė blogas finansų valdymas? Dažnai į banką besikreipiantis asmuo nežino, kokia yra tikroji priežastis, dėl kurios jo verslui reikia papildomo finansavimo iš banko, todėl jis nesukelia bankui pasitikėjimo, kad verslininkas žino savo klaidas ar trūkumus ir kad ateityje jų bus išvengta.

Paskolos mokėjimo šaltinio analizė. Bankininkas analizuoja daugybę faktorių norėdamas nustatyti galimus paskolos apmokėjimo šaltinius. Šioje dalyje reikia daugiausia dokumentų, kuriuose matytųsi įmonės situacija. Bankas atliks detalią verslo apžvalgą, pirmiausia skaitydamas verslo planą, kurio pagrindinis klausimas yra atsakyti, ar verslas turi gerai apgalvotą strategiją. Įmonės valdymo apžvalga padeda nuspręsti, ar vadovai turi gebėjimų, žinių ir patirties įgyvendinant tokią įmonės strategiją. Be to, analizuojant įmonės galimybes gauti paskolą verslui finansuoti, yra detaliai analizuojama jos finansinė situacija. Bankas ne tik analizuoja verslininko galimybę sumokėti paskolą, bet ir atidžiai nagrinėja grynųjų pinigų srautus įmonės viduje, tam kad galėtų nustatyti įmonės poreikį imti paskolą ir paskolos struktūrą. Šios analizės metu bankininkas sudaro paskolos verslui paraiškos stipriąsias ir silpnąsias puses.

Paskolos verslui struktūra

Tik po to, kai yra įvertinamas jau egzistuojantis verslas ar verslo planas bei vadovavimą, bankininkas pradeda analizuoti paskolos verslui struktūrą. Ironiška, nes būtent šie klausimas labiausiai domina verslininkus. Verslininkams labiausiai rūpi sužinoti, kuriam laikotarpiui jis gali gauti paskolą, kokias palūkanas už ją teks mokėti. Tačiau visai logiška, kad bankininkas tik dabar aptaria tokius dalykus, nes jam pirmiausia reikia išsiaiškinti ar paskolos verslui paraiška yra logiškai pagrįsta, ar ji atitinka tikrąją verslo įmonės situaciją, ar naujas kuriamas verslas yra patikimas ir galintis atnešti laukiamas pajamas.

Reikia įspėti verslininkus, kad jie viso dėmesio nesutelktų į palūkanas tik kaip į paskolos kainą. Bankai gali įtraukti papildomus mokesčius, pradinio įnašo reikalavimą ir kitus paskolos mokesčius. Be to, paskolos sutarties sąlygose gali būti nurodomi ir įmonės veiklos pasiekimai, kuriuos įmonė privalo atitikti paskolos laikotarpiu. Be to, bankai reikalaus reguliariai pateikti įmonės finansinę situaciją parodančius duomenis, tam kad jie galėtų nuspręsti, ar įmonė tinkamai naudoja pasiskolintas lėšas ir ar ji sugebės grąžinti paskolą. Verslininkas, kuris žino visas paskolos struktūros dalis, gali protingai dėl jų derėtis su bankininkais ir taip pasiekti daug geresnių paskolos verslui sąlygų.

Paskolos valdymas. Po to, kai veslininkui yra suteikiama paskola jo verslui finansuoti ar pradėti, bankai pasikliauja trimis pagrindiniais informacijos šaltiniais, kurie padeda nuspręsti apie tai, kaip įmonė valdo paskolą ir kokie yra jos veiklos rezultatai. Banko sistemoje matoma įmonės informacija yra pirmasis informacijos šaltinis. Bankai mato, kokia yra verslo sąskaitos padėtis, kiek joje yra lėšų, ir kaip verslininkai moka paskolos įmokas. Kitas informacijos šaltinis yra informaciją, kurią jie reikalauja iš verslininkų pateikti kas tam tikrą laiką, dažniausiai kiekvieną ketvirtį, apie banko finansinę padėtį, ar kitą informaciją, kurią bankas mano esant reikalinga. Galiausiai, bankas pasinaudos kitais informacijos šaltiniais, tokiais kaip įmonės tiekėjai ar pagrindiniai klientai. Protingas ir versle nusimanantis verslininkas sumaniai valdys visus šiuos informacijos šaltinius ir tinkamai juos panaudos siekdamas sukurti teigiamą bendravimą su banku, o tuo pačiu atvers didesnes galimybes ateityje pasiskolinti papildomų lėšų.

Praktiškai beveik kiekvienas verslininkas, iš anksto išanalizavęs šias keturias verslo paskolos teikimo stadijas, gali pasiruošti taip, kad paskola verslui būtų beveik garantuota. Svarbiausia yra tinkamai savo žinias panaudoti ruošiant gerą verslo planą ir jį pristatant bankui. Taip pat yra itin svarbu tinkamai administruoti paskolos verslui lėšas ir iš jų gauti kuo didesnę naudą bei tuo pačiu sukurti galimybes ateityje paimti didesnę paskolą ir vykdyti tolimesnę verslo plėtrą.

Sunkmetis yra vienas geriausių laikų pradėti daugelį originalių ir dar Lietuvoje neegzistuojančių verslų rūšių. Vargu ar atsirastų turtingų giminaičių ar verslininkų, kurie lengvai norėtų investuoti savas lėšas į naują idėją. Todėl daugeliu atveju belieka kreiptis pagalbos į banką. Tam, kad tas pagalbos prašymas būtų sėkmingas, reikia jam iš anksto gerai pasiruošti ir nusiteikti optimistiškai. Sėkmės įgyvendinant savo verslo idėjas!