Paskolų teikimo verslu užsiimančios įmonės turi teisę skolininkus apmokestinti papildomu mokesčiu už savo suteiktas paslaugas. Tarkim, jei Tomas pasiskolino 1000 litų iš Jurgio, tai šitą sumą galima vadinti pagrindine paskolos suma. Tuo tarpu, Jurgis gali reikalauti, kad už paskolintą sumą Tomas sumokėtų ne tik pagrindinę pasiskolintą sumą, bet ir dar 10 litų, kurie dar yra vadinami paskolos palūkanomis.

Analizuojant paskolos palūkanas yra svarbu suprasti ir terminą paskolos palūkanų norma. Paskolos palūkanų norma yra išreiškiama metiniais procentais, kurie padeda nuspręsti, ar tam tikro pasirinkto paskolos teikėjo sąlygos yra geros, t.y. ar klientui apsimoka iš jo imti paskolą.

Paskolos palūkanos gali būti fiksuotos arba kintančios

Fiksuotos palūkanos reiškia, kad paskolos tiekėjas, t.y. bankas ar kreditus teikianti įmonė, gali paskolą apmokestinti vienodomis mėnesinėmis palūkanomis viso paskolos mokėjimo laikotarpiu. Daugelis paskolas imančių žmonių stengiasi išsirinkti tokias paskolas, kurios yra su žemiausiomis fiksuotomis palūkanomis, nes tokiu atveju jie gali numatyti ir suplanuoti savo mėnesines įmokas, kurių pastovumas yra apsaugomas pasirašyta paskolos sutartimi. Perkant stambų ir brangų pirkinį, pavyzdžiui būstą, dažniausiai stengiamasi pasirinkti fiksuotas palūkanas, o ne kintamąsias. Tačiau jei paskolos terminas yra ilgas, bankai dažnai leidžia pasirinkti fiksuotas palūkanas tik tam tikram nustatytam laikotarpiui po kurio paskolos palūkanos kinta. Kintančios palūkanos priklauso nuo Europos centrinio banko nustatytos oficialiosios palūkanų normos. Bankai, suteikdami paskolas, nustato keliais procentais aukštesnes palūkanas nei oficiali palūkanų norma. Jei Europos centrinio banko nustatyta palūkanų norma keičiasi, paskolos palūkanos taip pat keičiasi. Kintančios palūkanos yra naudingos klientams ekonominio klestėjimo metu, tačiau galima prarasti daug pinigų staigaus palūkanų pabrangimo metu.

Paskolos palūkanas sudaro dvi sudėtingos dalys, kurios ir nulemia palūkanų dydį bei pokyčius. Į klientams suteikiamų paskolų palūkanų kainą yra įskaičiuojamos mokestis už pinigus, kuriuos skolinasi pats paskolą suteikiantis bankas, bei banko marža. Taigi, klientas, paėmęs paskolą, apmoka banko paimtos paskolos palūkanas, o visa suma, kuri yra sumokama kaip banko marža apmoka banko operacijų sąnaudas bei uždirba pelną bankui.

paskolos palukanos

Paskolos palūkanų norma

Jei klientas paima paskolą litais, jo paskolos palūkanų lygis priklauso nuo euro zonos palūkanų, kurias nustato Europos centrinis bankas. Lietuvoje teikiamų paskolų litais palūkanos priklauso nuo Europos centrinio banko nustatytos trumpalaikės palūkanų normos, nes litas yra susietas su euru.  Europos centrinis bankas nustato oficialių palūkanų normą atsižvelgdamas į tuo metu susiklosčiusią ekonominę situaciją, t.y. esančios infliacijos lygį, ūkio augimą, nedarbo lygį ir kitus aspektus. Bankų, teikiančių įvairias paskolas klientams, paskolų palūkanos kinta taip pat, kaip ir centrinio banko palūkanos. Tarkim, jei Europos centrinis bankas sumažino oficialių palūkanų normą, tai ir gyventojams teikiantys paskolas bankai sumažina paskolų palūkanas, arba priešingai, jei oficialios palūkanos kyla, kylą ir bankų teikiamų paskolų palūkanų norma. Europos centrinis bankas oficialių palūkanų normą tai padidina, tai pamažina siekdamas reguliuoti ekonomikos augimą ir palaikyti ne didesnę nei 2 procentų infliaciją euro zonoje.

Banko marža

Kaip jau minėjome, antra paskolos palūkanų sudedamoji dalis yra banko marža, kuri apmoka banko operacijų išlaidas ir garantuoja banko pelną iš paskolų teikimo gyventojams. Bankų maržą pirmiausia reguliuoja tarp bankų susiklosčiusi konkurencija. Kuo konkurencija tarp paskolas teikiančių bankų didesnė, tuo ir bankų maržos yra mažesnės. Tai reiškia, kad kylant konkurencijai tarp bankų, jie siekdami pritraukti daugiau klientų nei konkurentai mažina savo paskolų maržą, o dėl to laimi klientai mokėdami mažesnes palūkanas. Bankai maržą gali didinti arba mažinti siekdami ir šiek tiek reguliuoti paskolų rinką. Jei vieno ar kito tipo paskolų išdavimas žymiai išaugo visuose bankuose, jie gali padidinti banko maržą siekdami šiek tiek pristabdyti per greitą paskolų augimo procesą. Bet per didelis banko maržos pakėlimas gali turėti ir neigiamų pasekmių patiems bankams, nes per didelės paskolų palūkanos, kurias stipriai nulemia ir banko marža, gali įtakoti tai, kad bankas praras daug potencialių klientų. Antras banko maržą įtakojantis veiksnys yra kliento rizikos vertinimas. Bankas, atsižvelgdamas į kliento finansinę istoriją ir finansines galimybes pagal jo gaunamas dabartines pajamas, įvertina, kokia yra rizika, kad klientas paėmęs paskolą gali susidurti su finansiniais sunkumais išmokant paskolą ir paskolos palūkanas bankui. Kuo geresnė kliento finansinė situacija, tuo mažesnė banko marža taikoma jo imamai banko paskolai. Klientui sumažinti riziką padeda ir bankui užstatomas nekilnojamas turtas ar kitokios formos užstatas. O tuo tarpu kuo imama be užstato paskola yra didesnė ir ilgesnio laikotarpio, tuo didesnė rizika, kad klientas nesugebės sumokėti paskolos bankui, todėl ir banko marža yra didesnė.

Klientas, gerai suprasdamas paskolos palūkanų sudėtį, gali lengviau suvokti, kaip jis pats gali pamažinti paskolos palūkanas. Imant didesnę paskolą galima mažinti riziką užstatant turtą. Be to, patartina prieš paskolos paėmimą sukurti kuo geresnę savo finansinę istoriją su bankais, padidinti gaunamas pajamas. Be to, paskolos palūkanų sudėties žinojimas gali padėti klientui nuspėti apie palūkanų augimą ar mažėjimą.  Tam galima pritaikyti ekonomisto J. Tayloro sudarytas kelias paprastas palūkanų prognozavimo taisykles. Šiai taisyklei paaiškinti yra naudojami trys paprasti terminai: infliacijos lygis, bendrasis vidaus produktas bei palūkanų norma.

  • Jei infliacija pakiltų 1 procentu, labiausiai tikėtina, kad palūkanų norma pakils 1.5 procentų. Tayloras paaiškina, kad ne visada palūkanos turi pakilti būtent 1.5 procentų, pat tas padidėjimas turėtų būti didesnis nei 1 procentas.
  • Jei bendrasis vidaus produktas sumažėja 1 procentu, tada tikėtina, kad palūkanų norma nukris 0.5 procento.

Klientai, kurie yra pasirinkę kintančias palūkanas, gauna bankų pranešimus apie išaugusias arba sumažėjusias mėnesines palūkanas. Jei jie žinotų šias paprastas taisykles, galėtų lengviau suprasti, kodėl pasikeitė jų mokamos paskolos palūkanos. Tada nereikėtų piktintis, kad bankai tiesiog iš piršto laužia tokias didžiules palūkanas. Didžiąją dalį palūkanų kainos nulemia susiklosčiusi ekonominė situacija ne tik Lietuvoje, bet visoje euro zonoje, ir paties žmogaus finansinės galimybės ir rizika, kuri yra siejama su jo galimybėmis. Šių ekonomisto Tayloro taisyklių pritaikymas gali būti naudingas ir pasirenkant fiksuotas ar kintamąsias palūkanas imant naują paskolą. Prieš imant paskolą patartina pasidomėti ne tik dabartine ekonomine situacija, bet ir ateities prognozėmis. Taip galima bent šiek tiek nuspręsti, ar ateityje palūkanos gali kilti ar mažėti.

Kadangi imant paskolas klientai daugiausia dėmesio skiria palūkanų analizavimui, nes šios sudaro visą kainą, kuri mokama už paskolą kaip už prekę, būtina gerai išmanyti, kas yra palūkanos, kaip jos skaičiuojamos, kaip pats klientas gali prisidėti prie jų sumažinimo, kaip ekonominė situacija skatina palūkanų pokyčius. Papildomos žinios padeda geriau planuoti savo paskolą ir šeimos finansus bei nepakliūti į sudėtingas finansines situacijas. Visai normalu žinoti, kodėl ir kiek mes mokame už paprastas kasdienes prekes, todėl Lietuvos gyventojai turėtų gilinti savo žinias ir apie palūkanas.